Susipažinkim (VI): „Drifts“ galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Radvilų rūmų dailės muziejus, Jono Meko vizualiųjų menų centras, VVJ meno galerija
Gasparo Zondovo paroda „Dubio“(Drifts galerija). Nuotr. aut. Adomas Kaikaris
„DRIFTS“ GALERIJA
Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?
Antrą parodų sezoną Drifts atidarė su jaunosios kartos vizualiojo meno kūrėjo Gasparo Zondovo personale paroda „Dubio“ (nuo lot. dubio – abejonė). Šioje parodoje menininkas neria į mokslo ir kūrybos procesus, gilindamasis į „dubiofosilijos“ sąvoką ir sukurdamas meninę fosilijų instaliaciją, kurioje skleidžiasi tapybinės kompozicijos ir industrinio dizaino sprendimai.
Parodos mintis formuota kartu su parodos kuratore, menininke Milda Januševičiūte, remtasi pokalbiais su paleontologe Natalija Jagielska stengiantis perteikti ir parodoje įkūnyti dvejopą abejonių ir fosilizacijos prigimtį, permąstyti laiko tėkmę, transformacijos ir įkvėpimo momentus.
Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?
„Drifts“ – šiuolaikinio meno galerija, įsikūrusi Vrublevskių bibliotekos pašonėje ir duris lankytojams pravėrusi 2022 m. gruodžio mėn. Bendradarbiaudami su menininkėmis/ais ir menotyrininkėmis/ais, siekiame pristatyti kuo įvairesnes šiuolaikinio meno formas, apčiuopti šiuolaikybę ir joje tarpstančias temas.
Svarbus dėmuo, kuris yra mums svarbus, tai – istorinis vietos kontekstas, kurį nuolat apmąstome pristatydami parodas. Ši Vilniaus dalis itin turtinga savo istorija, todėl norisi šiuolaikinio meno procesus jungti su šios vietos kontekstu, praskleisti vertingus ir dinamiškus jos kultūros klodus. Tad apsilankę parodose, dažnai išgirsite šnabždant Klementinos (K. Potockytė-Tiškevičienė – Vrublevskių rūmų užsakovė, puoselėjusi parodų ir kolekcionavimo tradicijas) balsus.
Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?
SU-MENĖK iniciatyvoje dalyvaujame pirmą kartą ir manome, kad šis projektas sėkmingai supažindina miesto gyventojus ir svečius su turtinga bei dinamiška Vilniaus meno scena.
Gasparo Zondovo paroda „Dubio“(Drifts galerija). Nuotr. aut. Adomas Kaikaris
VYTAUTO KASIULIO DAILĖS MUZIEJUS
Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?
Šiuo metu muziejuje galima aplankyti tris parodas:
1. Paroda „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“ yra pirmoji tokios didelės apimties Paryžiuje gyvenusio lietuvių grafiko Žibunto Mikšio kūrybos paroda Lietuvoje. Ji pristato įvairialypę menininko kūrybą: linoraižinius, ofortus ir iki šiol mažai kam matytus pašto meno pavyzdžius, koliažus bei klijuotines knygas.
2. Paroda „Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 m.“ supažindina su lietuvių menininkų, Antrojo pasaulinio karo nublokštų į Vokietiją, pastangomis ieškoti savito kelio bei pristatyti lietuvių kultūrą europiečiams.
3. Donatorių salės ekspozicija pristato tapytojo Vytauto Kasiulio biografiją ir rinktinius kūrinius iš Lietuvai dovanotos Kasiulių šeimos kolekcijos.
Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?
Vytauto Kasiulio dailės muziejus įsikūręs istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos būstinėje. Tai pirmasis pastatas Vilniuje, skirtas muziejinei funkcijai. Jau daugiau kaip šimtą metų čia visuomenei pristatomos kultūros ir meno vertybės.
Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?
SU-MENĖK iniciatyvoje dalyvaujame nuo pradžių, tad šis kartas jau penktasis. Pastebime, kad iniciatyva pagyvina mūsų muziejaus ir viso Vilniaus meninį gyvenimą, skatina žmones atrasti naujas meno erdves bei nuolat plečia jo mylėtojų ratą.
Paroda „Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 m.“. Nuotr. aut. Gintarė Grigėnaitė
RADVILŲ RŪMŲ DAILĖS MUZIEJUS
Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?
Šį vasarį Radvilų rūmų dailės muziejuje SU-MENĖK lankytojų laukia net 5 parodos. Dvi ilgalaikės ekspozicijos pristato kūrinius iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių. Pirmoji – paroda „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ (kuratorius dr. Arūnas Gelūnas) iš muziejui dovanotos Vladimiro Tarasovo kolekcijos pristato pasipriešinimo dvasia alsuojančią sovietmečio neoficialiųjų menininkų kūrybą. Antroji – jaunosios kartos menininkės Emilijos Škarnulytės paroda „Švytintys kambariai“, kurioje eksponuojama įtraukianti įspūdingo formato audiovizualinė instaliacija „t 1/2“ atkreipia dėmesį į branduolinės energetikos paveldą bei kviečia permąstyti žmogaus ir Žemės santykį. Lankytojų taip pat laukia trys trumpalaikės šiuolaikinio meno parodos.
„Protesto meno“ ekspoziciją tarsi pratęsia gretimose salėse įkurdinta sovietmečio nonkonformistų, o vėliau JAV kūrusių konceptualiojo meno kūrėjų Igorio ir Svetlanos Kopystianskių paroda. Joje eksponuojami individualiai ir kartu sukurti menininkų poros darbai (fotografijos, darbai ant popieriaus, objektai, videofilmai), metantys iššūkį konvencijoms ir kviečiantys žiūrovus kvestionuoti paties meno ribas. Pirmajame aukšte eksponuojamos dvi šiuolaikinių Lietuvos menininkų parodos. Audriaus Novicko parodoje „Lauko klostės“ pristatomi du naujausi menininko kūriniai (instaliacija „Švytuoklė“ ir videofilmas „Vitrine Morte“), išryškinantys daugiasluoksnius Vilniaus ir jo regiono kontekstus, nagrinėjantys tapatybės, galios, atminties politikos klausimus.
Algirdas Šeškus, daugeliui geriau žinomas kaip fotografas, parodoje „Nendrės skaitymas“ (kuratorė Virginija Januškevičiūtė) prisistato kaip tapytojas: Radvilų rūmų dailės muziejuje eksponuojami per kelerius paskutiniuosius metus nutapyti jo tapybos kūriniai, kuriuose apmąstoma sunkiai apčiuopiama šiuolaikinių subjektyvių pajautų ir įvykių bei vaizdų tikrovė. Parodas lydi specialiai SU-MENĖK parengta programa, kviečianti į ekskursijas, edukacijas, susitikimus su kūrėjais.
Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?
Radvilų rūmų dailės muziejus įsikūręs Vilniaus senamiesčio centre, Jonušo Radvilos rūmuose. Nors laikas ir istorija rūmams buvo negailestingi, muziejaus dar laukia didžioji komplekso rekonstrukcija, atkursianti buvusių rūmų struktūrą ir sujungsianti muziejaus korpusus į vieną šiuolaikišką meno ir edukacijos erdvę. O kol kas kviečiame pereiti per muziejaus kiemą ir atrasti jo pietiniame korpuse eksponuojamus senosios Vakarų Europos tapybos šedevrus iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos ir iš Lvivo Boriso Voznyckio dailės galerijos Ukrainoje rinkinių. Šias parodas aplankyti galima su tuo pačiu lankytojo bilietu.
Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?
Radvilų rūmų dailės muziejus SU-MENĖK dalyvauja nuo 2022 m. Kasmet džiugina šios iniciatyvos metu išaugantys lankytojų srautai ir galimybė pakviesti vis platesnes auditorijas patirti šiuolaikinį meną, pažinti jį giliau edukacinių užsiėmimų, ekskursijų, susitikimų su menininkais metu.
Radvilų rūmų dailės muziejus. Nuotr. aut. Gintarė Grigėnaitė
JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS
Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?
Paroda ypatinga tuo, kad joje pristatoma Jono Meko instaliacija „Žvėris“, prieš tai rodyta Modernaus meno muziejuje Niujorke. O parodos kuratorius yra Jono Meko sūnus Sebastian Mekas.
Instaliacija „Žvėris“– erdvinė judančio vaizdo skulptūra, sudaryta iš skirtingų asmeninėje ir kultūrinėje atmintyje įsirašiusių vaizdinių. 16 monitorių kubas pristato keturis Jonui Mekui svarbius kvartetus – meno ir gyvenimo įvykius.
Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?
Vienintelė vieta Vilniuje, Lietuvoje ir galbūt Europoje kurioje galima pamatyti visus Jono Meko filmus.
Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?
Dalyvaujame jau nuo pat pirmos SU-MENĖK iniciatyvos!
Iniciatyva svarbi, kad meno įstaigoms suteikiama galimybė pristatyti parodas platesniam žiūrovų ratui, o dalis miestiečių, pažadinti iš žiemos miego, aplanko ne vieną Vilniaus galeriją ir kai kurie net ir „sumenėja“.
Jono Meko vizualiųjų menų ekspozicija. Nuotr. aut. Deva Bartninkaitė
VVJ MENO GALERIJA
Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?
Vido Poškaus paroda „Karalius nuogas“ kviečia visuomenę į atvirą diskusiją apie nepatogias, trigdančias pačios visuomenės ir atskiro individo būsenas, kviečia į diskusiją ir klausia kas yra taip akivaizdu ir taipi nepadoru, nepriimtina, iškreipta, kad net nutylima ir toleruojama, kaip veikia sociumo tarpusavio sąveikavimo modeliai, kaip veikia pati menininkų bendruomenė ir jos tarpusavio komunikavimas.
Vidas Poškus - žinomas menininkas, kuratorius, dailės kritikas ir rašytojas, Vilniaus dailės akademijos muziejaus parodų salės “Titanikas” direktorius. Poškus meno ir menotyros lauke plačiai žinomas kaip aiškią savo nuomonę turintis kritikas, sarkazmo, ironijos ir saviironijos nevengiantis menininkas, savo kūryboje savita maniera, dažnai su šaržo ir anekdoto elementais bei paralelėmis su literatūros, mitologijos, filosofijos ir dailės istorija atskleidžiantis visuomenės bei politikos, kultūros ir meno bendruomenės įvykius, skandalus, sopulius ir ydas ar tiesiog kasdienes istorijas. Tokiu būdu iškeldamas į paviršių tai, ką dauguma linksta nutylėti. Mandagumas ir patogumas - nėra jam būdingos savybės. Menininko darbai dažnai skatina svarbias diskusijas ir padeda iškelti klausimus, kurie aktualūs, kalbant apie moralines, etines, vertybines visuomenės ir meno bendruomenės savybes. Atkreipia dėmesį į tam tikrus nepatogius, bet svarbius dalykus, kviečia ir provokuoja žiūrovą atviram pokalbiui, siekia apnuoginti tikrąjį jo mąstymą.
Sapnai ir vizijos, regėjimai yra svarbūs ir reikalingi ne tik kaip inspiracijos šaltinis, bet kaip ir galimybė kalbėti apie svarbius dalykus, nesilaikant įprastų logikos dėsnių. Danų rašytojo Anderseno pasaka, šiuo atveju panašiu pavadinimu kaip ir pati paroda, čia irgi yra svarbi (kaip inspiracijų šaltinis) jau vien dėl savo metaforiškumo ir alegoriškumo.
Paroda struktūriškai susideda iš dviejų dalių. Jos branduolys yra trijų metrų aukščio paveikslas, vaizduojantis nuogą karalių. Antroji parodos dalis, nenutolstant nuo pagrindinio parodos tikslo, yra padiktuota klasikinių tekstų, visų pirma, poeto Vergilijaus parašyto epo „Eneida“. Naudodamas iš kontekstų išimtas fotografijas ir kitokius vaizdus, parodos autorius kuria vizualinį Romos genezės komentarą.
Parodą sudaro visiškai naujai sukurti, dar niekur nematyti tapybos darbai, piešiniai, rankraštiniai tekstai. Numatyta, kad menininko darbai pilnai užpildys visas galerijos erdves, tokiu būdu tarsi panardindami žiūrovą į savotišką sapno atmosferą, kurioje įmanoma viskas, o išėjus gali suprasti, kad būtent tu ir esi tas nuogas karalius.
Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?
Daug kas nežino, kad galerija veikia jau 20 metų ir šalia profesionalių menininkų parodų turi labai ryškiai išreikštą edukacinę veiklą, orientuotą į vaikų ir jaunimo ugdymą per meną.
Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?
SU-MENĖK iniciatyvoje aktyviai dalyvaujame nuo pat jos pradžios.
SU-MĖNĖK padeda suaktyvinti Vilniaus meno lauko gyvenimą, dėka sklaidos padeda vilniečiams ir miesto svečiams atrasti naujas galerijas, menininkus, įsitraukti į edukacijas. Projektas skatina domėjimąsi menu ir formuoja galerijų, parodų lankymą kaip įdomią, reikalingą, būtiną laisvalaikio formą.
Vido Poškaus paroda „Karalius nuogas“. VVJ meno galerijos arch.
